Žurnalai

Rudenį važiavome žvejoti netoli Bergeno. Gyvenome namuke šešiese (vyrai). Sąlygos geros. Svarbiausiai buvo daug žuvies. Važiavom kemperiu. Geresnio keliavimo būdo turbūt nėra. Visai kelionei,su maistu, išleidau apie 2200Lt, buvome 9 dienas.

Keliavome pernai rugpjūčio mėnesį. Kelionę pradėjome iš Talino, keltu kėlėmės į Helsinkį. Nors per Suomiją važiavome vasarą, bet pakeliui buvo ženklų, primenančių, kad būtent šitoje šalyje gyvena Santa Klausas. Trumpam stabtelėje varpų muziejuje po atviru dangum atvykome į vaikų rojų -  Santa Klauso parką. Suaugę taip pat jaučiasi sugrižę į vaikystę. Čia visada šventė. Aišku, didžiausios dovanos Santa Klauso kaime dalinamos per Naujuosius metusJ. Bet jei kalėdinė pasaka vasarą užmiega, tai poliarinio rato kirtimas - neuzmirštamas įvykis bet kuriuo metų laiku. O rodyklės, su atstumais iki pagrindinių Europos miestų verčia pamąstyti, kaip toli esi nuo namų ir arti iki pačio šiauriausio Europos taško.
Palikę pasakų šalį, kirtom Švedijos sieną ir labai laukėme pirmo žygio-susitikimo su kalnais Abisko nacionaliniame parke. Važiuojant keliu kiekviename žingsnyje gali pamatyti įvairių netikėtumų. Raudonikiai ir baravykai prie pat kelio, atrodo, kad jų kelininkai specialiai prisėjo. Arba autobusą visą kelią lydintis elnias, kurio net mašinos nedrįsdavo aplenkti. Pakeliui nakvojome prie ežerų. Kadangi buvo mėgejų pažvejot, tai taip pat labai nustebome, kad užmetę keletą kartų meškerę, ištraukdavo nemenkas lydekas ir dar kažkokias žuveles???  Napažįstu.
Žodžiai: "ramybė“, "didybė" ir"nekaltybė" puikiaiapibūdinaAbisko nacionalinio parko kalnus, slėnius, lygumas, miškus,upes, florą ir fauną. "Laukinis", "unikalus" ir"nepakartojamas" –dar  trys būdvardžiai, kurie apibūdina rojų už Poliarinio rato.
Po trijų įspūdingų dienų, praleistų Abisko nac. parke, traukiame į dar įspūdingesnę vietą Norvegijoje - Lofotenų salas. Įvažiavę į salas, negalėjome atsigrožėti miesteliais ir žvėjų kaimeliais, apsuptais kalnų ir vandeniu, begalybe įvairių formų ir konstrukcijų tiltais, nameliais –„rorbu“, pastatytais vandenyje ant polių. Dalyvavome Vikingų šventėje. Vakare atvykome į Å miestelį, kuris sutiko mus neitin svetingai, apsistojome laukiniame kempinge - vos spėjome pastatyti palapines ir prasidėjo lietus. Bet ta diena buvo tik mažas nesusipratimas..., bet nemalonus. Sako, kad Lofotenų salos - viena iš gražiausių vietų pasaulyje. Kalnai čia nelabai aukšti. Auksčiausia viršūne - 1161 m, bet jie kyla tiesiai iš vandens ir atrodo įspūdingai. Man septynios dienos, praleistos Lofotenų salose, prilygo savaitei buvimo „Lobių saloje“- žygiai į kalnus, žvejyba jūroje... Lobis-čia pati gamta, potvyniai, atoslūgiai, neįtikėtino grožio medūzos, krabai ir ramūs, niekur neskubantys laimingi žmonėsJ. Dar iki šiol gyvenu šios kelionės įspūdžiais. Visko aprašyti neįmanoma. Iš kelionės atsivežiau maksimumą energijos, įspūdžius ir nuotraukas.